skeveina

skevéina sf. (1) Š, NdŽ, Dgl, Slk, Užp; Gmž žr. skeveldra: Akmenis kai plėšo, tai skevéinos teip ir eina aukštyn Ob. Nelįsk prie mūrnyko – skevéinos šokinėja Ds. Kai dės kūju akmenin, kaip šoks skevéina – tiesiai akin! Ut. Krušnus medis skevéinom nulekia, nuskyla Rk. Nuo skiedyno pasrink skevéinų pakurui Trgn. Iš puodo tik skeveinos liko Ktk. Par karą kaip sužeidė, tai da ir dabar pety tebėr skevéina Sdk. Kad tik nebūt stiklo skeveinė̃lė inlėkus Sdk.